Dronai šiuolaikiniame kare: kaip technologijos keičia gynybą
Per pastaruosius kelerius metus dronai iš pagalbinės žvalgybos priemonės virto viena svarbiausių šiuolaikinio karo technologijų. Ukrainos karo patirtis parodė, kaip greitai ir radikaliai kinta gynybos taktika, kai pigūs, masiškai gaminami dronai gali neutralizuoti milijonų vertės karinę techniką.
Kaip pasikeitė mūšio laukas
Ukraina kasdien paleidžia apie 1000 vidutinio ir tolimojo nuotolio dronų. FPV (first-person view) dronai, kurių kaina siekia vos kelis šimtus dolerių, sugeba sunaikinti tankus ir kitą sunkiąją techniką, vertą milijonų. Tai iš esmės pakeitė kariuomenių skaičiavimus dėl rizikos ir kaštų mūšio lauke.
Dirbtinio intelekto vaidmuo
Dirbtinio intelekto integracija į Ukrainos dronus smarkiai padidino jų taiklumą – nuo 30–50 proc. karo pradžioje iki apie 80 proc. 2026 metais. Tai reiškia, kad dronai tampa vis mažiau priklausomi nuo nuolatinio operatoriaus valdymo ir vis atsparesni elektroninei kovai.
Masinė gamyba ir spiečiaus technologijos
Ukraina išmoko gaminti dešimtis tūkstančių dronų per mėnesį – FPV, sprogdinimo, perėmimo dronų ir su jais susijusių dirbtinio intelekto sistemų. Ypatingo dėmesio, įskaitant JAV gynybos departamento, sulaukė ukrainiečių sukurta programinė įranga, leidžianti autonomiškai valdyti dronų spiečius – kelias ar keliolika mašinų vienu metu koordinuotai atliekančių užduotis.
Sparčiai vystosi ir antžeminės robotizuotos platformos – kai kurios jau gali būti ginkluotos sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir veikti per kelis kilometrus nuo operatoriaus.
Ką tai reiškia Europai ir Lietuvai
Europos valstybės, įskaitant Lietuvą, į savo gynybos planavimą vis aktyviau integruoja dronų karybos pajėgumus – tiek puolamuosius, tiek priešdroninės gynybos sistemas. Lietuvos 2026 metų gynybos biudžete integruotai dronų karybai numatyta 145 mln. eurų – tai rodo, jog ši sritis vertinama kaip viena prioritetinių šiuolaikinės gynybos pajėgumų plėtros krypčių.