Lietuvos kariuomenė šiandien: struktūra, pajėgumai ir 2026 metų gynybos biudžetas
2026 metais Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė rekordinę 4,79 mlrd. eurų ribą – tai 5,38 proc. šalies BVP ir daugiausiai iš visų NATO valstybių pagal šį rodiklį. Tai 43 proc. daugiau nei 2025 metais (3,35 mlrd. eurų). Kas šiandien sudaro Lietuvos kariuomenę ir kaip investuojami šie ištekliai?
Kariuomenės struktūra
Lietuvos kariuomenę sudaro sausumos, karinės jūrų, karinės oro pajėgos bei specialiųjų operacijų pajėgos. Patvirtinta struktūra numato galimybę padidinti karių skaičių iki 20 000, plečiant profesinę karo tarnybą, savanorišką tarnybą ir rezervo pajėgumus.
Kur investuojama 2026 metais
Apie 60 proc. viso biudžeto skiriama kariuomenės modernizavimui ir plėtrai, siekiant NATO reikalavimus atitinkančių pajėgumų. Ginkluotei ir karinei technikai 2026 metais numatyta 1,7 mlrd. eurų. Didžiausios investicijos:
- ~375 mln. eurų vikšrinėms pėstininkų kovos mašinoms
- ~350 mln. eurų tankams
- ~100 mln. eurų CAESAR 155 mm haubicoms
- ~70 mln. eurų HIMARS raketinės artilerijos sistemoms
- ~100 mln. eurų NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms
- ~60 mln. eurų MSHORAD mobilioms trumpo nuotolio oro gynybos sistemoms
- 145 mln. eurų integruotai dronų karybai
Apie 650 mln. eurų numatyta personalo atlyginimams ir veiklos išlaidoms. Lietuvos šaulių sąjungai skirta 24,2 mln. eurų – 30 proc. daugiau nei 2025 metais.
Kodėl tai svarbu
Rekordinis biudžetas atspindi ne tik regiono saugumo aplinkos pokyčius, bet ir siekį sustiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus, kartu prisidedant prie NATO kolektyvinės gynybos. Investicijos į sausumos, oro gynybos ir dronų karybos sritis rodo, kur šiuo metu telkiamas dėmesys modernizuojant kariuomenę.